- apmakulinti
- apmakùlinti tr. storai aprišti, apmuturti: Vaiką apmakùlino kap žiemą Lp. Mergaitė tipena šalia vyriškų kojų, didelių, sunkių, storai apmakulytų rš. | refl. tr., intr. Rtn: Kur dar̃ tu eisi, šitep apsimakùlinęs, apsikoręs kokiais ryzais, moterų skepeta persirišęs net per pažastes! Lp. Jis savo motkos skarom apsimakùlino ir vaikščioja Sn. Apsimakùlino galvą Lp. \ makulinti; apmakulinti; sumakulinti; užsimakulinti
Dictionary of the Lithuanian Language.